Emerita yra lotyniškos kilmės vardas, siejamas su žodžiu emeritus. Lotynų kalboje emeritus reiškia nusipelniusį, užsitarnavusį, garbingą arba iš pareigų pasitraukusį žmogų. Moteriškoji forma emerita pažodžiui gali būti verčiama kaip nusipelniusi arba verta pagarbos.
Ši reikšmė pirmiausia nurodo pripažintą nuopelną ir gyvenimo patirtį. Romėnų visuomenėje žodis emeritus apibūdindavo asmenį, tinkamai atlikusį tarnybą. Vėliau jis įgijo platesnę garbės bei profesinio pripažinimo prasmę.
Krikščioniškoje tradicijoje šis žodis buvo vartojamas kalbant apie asmenis, pasižymėjusius tarnyste bendruomenei. Bažnytinėje vartosenoje emeritas gali reikšti buvusį pareigūną, išlaikantį garbingą titulą.
Simboliniu požiūriu Emerita gali būti siejama su pagarba, patirtimi ir pelnytu pripažinimu. Tai nėra tiesioginė žodyno reikšmė, o vėlesnė kultūrinė interpretacija. Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas kaip „nusipelniusi moteris“. Kituose akcentuojama garbinga tarnystė ir pasiektas gyvenimo brandumas.
