Emanuelė reiškia „Dievas su mumis“. Tai lietuviška moteriškoji vardo forma, siejama su hebrajų posakiu „Immanu El“. Hebrajų kalboje „Immanu“ reiškia „su mumis“, o „El“ reiškia „Dievas“.
Pažodinė reikšmė nusako dievišką artumą, buvimą šalia ir globą. Judaizmo tradicijoje ši frazė siejama su Dievo buvimo tarp žmonių samprata. Krikščionybėje „Immanuelis“ tapo vienu iš Kristui taikomų titulų. Šis aiškinimas remiasi Biblijos tekstais ir religine tradicija.
Emanuelė simboliškai gali reikšti viltį, paguodą ir tikėjimą pagalba sunkiais laikotarpiais. Tokia interpretacija nėra tiesioginis žodyno vertimas. Ji susiformavo dėl religinio vardo konteksto. Vakarų krikščioniškose kultūrose reikšmė dažnai suvokiama kaip Dievo artumo ženklas. Emanuelė kai kuriuose šaltiniuose aiškinama ir kaip „Dievas yra su mumis“. Šis variantas perteikia tą pačią pagrindinę mintį, tik laisvesne sakinio forma.
