Elvita dažniausiai aiškinama kaip forma, siejama su vardu Elvira. Šio aiškinimo pagrindas yra senosios germanų kalbos žodis arba šaknis wēr, reiškianti „tikras“ ar „teisingas“. Kita galimai susijusi šaknis al gali būti verčiama kaip „kitas“ arba „svetimas“. Dėl skirtingų kalbinių šaltinių pažodinė interpretacija nėra visiškai vienoda.
Elvitos reikšmė dažniausiai perteikiama žodžiais „teisinga“, „ištikima“ arba „globojanti“. Pastarieji aiškinimai labiau priklauso simbolinei tradicijai, o ne vienai patvirtintai žodyno reikšmei. Viduramžių Europos vardyne tokie žodžiai dažnai buvo siejami su garbe, patikimumu ir apsauga.
Ispaniškoje kultūroje giminingos formos buvo vartojamos krikščioniškoje ir aristokratinėje aplinkoje. Vėlesnėse tradicijose vardas galėjo įgyti kilnumo, ištikimybės ir dvasinės globos atspalvių. Šios asociacijos yra kultūrinės interpretacijos, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Elvitos reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiama kaip „teisinga globėja“ arba „ištikima gynėja“.
