Elmaras dažniausiai aiškinamas kaip vardas, susijęs su kardo ašmenimis ir šlove. Jo pažodinė sandara siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiais „agil“ arba „egil“ ir „mari“. Pirmasis dėmuo reiškia kardo ašmenis, smaigalį arba ginklą. Antrasis dėmuo reiškia garsų, žinomą arba šlovingą. Todėl Elmaras gali būti verčiamas kaip „kardo šlovė“ arba „garsus kardu“.
Tokį aiškinimą patvirtina germanų dvikamieniams vardams būdinga sandara. Senosiose tradicijose ginklas simbolizavo valdžią, apsaugą ir karinę garbę. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne įrodyti asmens bruožai. Viduramžių vardyne kardo motyvas dažnai reiškė kilmingą kilmę arba kario statusą.
Kai kuriuose šaltiniuose Elmaras siejamas ir su alternatyvia germanų dėmenų analize. Tokiu atveju antroji dalis išlieka susijusi su šlove, tačiau pirmosios dalies aiškinimas gali skirtis. Dėl šios priežasties pateikiami vertimai nėra visiškai vienodi.
Elmaras neturi vienintelės visuotinai pripažintos lietuviškos reikšmės. Lietuvių kalboje jis suvokiamas kaip perimtas germaniškos tradicijos vardas. Jo reikšmė išlieka paremta istorine žodžių sandara, o simbolinės interpretacijos priklauso nuo kultūrinio konteksto.
