Elijotas reiškia „mano Dievas yra Jahvė“ arba „Jahvė yra mano Dievas“. Ši reikšmė siejama su hebrajišku junginiu „Eliyyahu“, lietuviškai verčiamu kaip „mano Dievas – Jahvė“.
Elijotas semantiškai išreiškia asmeninį ryšį su Dievu. Pirmoji reikšmės dalis nurodo Dievą kaip artimą ir savą. Antroji dalis siejama su Jahvės vardu hebrajų religinėje tradicijoje.
Žydų tradicijoje ši reikšmė turi aiškų monoteistinį turinį. Ji pabrėžia vieno Dievo pripažinimą ir ištikimybę religiniam tikėjimui. Krikščioniškoje kultūroje ši reikšmė siejama su pranašo Elijo bibline tradicija.
Simboliniuose aiškinimuose vardas gali reikšti tikėjimą, pasitikėjimą ir dvasinį ryšį. Tokios interpretacijos priklauso kultūriniam suvokimui, todėl nėra pažodinės žodyno reikšmės. Skirtinguose laikotarpiuose religinė reikšmė kartais buvo suvokiama plačiau, kaip dieviškos globos ženklas.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas vertimas „mano Dievas yra Viešpats“. Šis variantas kyla iš skirtingo hebrajiško dievavardžio perteikimo tradicijose. Esminė reikšmės idėja išlieka ta pati: asmeninis žmogaus santykis su vienu Dievu.
