Elida dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su saule ir šviesa. Toks aiškinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio „hēlios“, reiškiančio „saulė“. Vis dėlto ši etimologija nėra vienodai patvirtinta visuose vardų šaltiniuose.
Pažodinė reikšmė dažniausiai perteikiama žodžiais „saulėta“, „šviesi“ arba „spindinti“. Tai nėra tiesioginis lietuviškas vertimas, o simbolinis vardo aiškinimas, paremtas galimu ryšiu su graikišku saulės pavadinimu. Kai kuriuose šaltiniuose Elida siejama ir su šviesos, spindesio bei aušros įvaizdžiais.
Senovės graikų kultūroje saulė buvo siejama su gyvybe, tvarka ir dieviškuoju pasaulio ritmu. Romėnų tradicijoje panašūs simboliai buvo susiję su saulės dievybėmis bei šviesos pergalės vaizdiniais. Šios sąsajos paaiškina, kodėl Elida kartais interpretuojama kaip šviesos nešėja.
Kita galima reikšmės kryptis sieja Elidą su senoviniu vietovardžiu Elide, tačiau ši versija ne visur laikoma vardo etimologija. Todėl tiksliausia reikšmę pateikti kaip tradicinį, o ne galutinai įrodytą aiškinimą. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas kaip saulėtumo, aiškumo ir vidinio spindesio ženklas.
