Elfrida siejama su senąja germanų vardų tradicija. Jos pažodinė reikšmė aiškinama kaip „elfų stiprybė“ arba „elfų galia“.
Pirmasis dėmuo siejamas su senosios anglų kalbos žodžiu ælf, lietuviškai reiškiančiu „elfas“ arba „mitinė būtybė“. Antrasis dėmuo kildinamas iš senosios anglų kalbos þryð, reiškiančio „stiprybė“, „galia“ arba „jėga“. Todėl Elfrida dažniausiai verčiama kaip „elfų stiprybė“.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas aiškinimas „kilni elfė“. Ši versija atsiranda dėl skirtingo antrojo dėmens aiškinimo germanų vardų sistemoje. Pagrindinis kalbinis aiškinimas vis dėlto siejamas su jėga, o ne su kilmingumu.
Anglosaksų tradicijoje elfai buvo mitologinės būtybės, susijusios su antgamtiniu pasauliu. Reikšmės ryšys su elfais yra kultūrinis, o ne istorinis teiginys apie realius asmenis. Vėlesnėje Europos vaizduotėje elfai dažnai simbolizavo paslaptį, gamtos artumą ir neįprastą galią. Šie simboliai priklauso folkloro interpretacijoms.
Viduramžių šaltiniuose panašūs vardai buvo rašomi įvairiomis formomis. Dėl to jų reikšmės aiškinimas galėjo šiek tiek skirtis. Šiuolaikinėje vartosenoje Elfrida dažniausiai suprantama kaip vardas, jungiantis mitinį elfų pasaulį ir stiprybės sąvoką.
