Elena dažniausiai aiškinama kaip „šviesi“, „spindinti“ arba „šviesos nešėja“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu „helēnē“, kuris lietuviškai perteikiamas kaip fakelas arba švytėjimas. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir reikšmė „saulės spindulys“.
Vardo reikšmė turi kelis pripažintus aiškinimus. Vienas jų pabrėžia šviesą, kitas sieja ją su fakelu, o trečias kalba apie spindesį. Tikslus senovės graikų žodžio ryšys su šiais aiškinimais nėra visiškai vienareikšmis. Todėl dalis reikšmių laikomos tradicinėmis, o ne griežtai įrodytomis.
Elena simbolinėje kalboje dažnai siejama su aiškumu, viltimi ir dvasiniu švytėjimu. Krikščioniškoje tradicijoje šviesa reiškia tikėjimą, tiesą ir vidinį vedimą. Graikų bei romėnų kultūros kontekstuose fakelas reiškė kelią, pažinimą ir apsaugą tamsoje. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne pažodinės vardo reikšmės.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama kaip grožio, šviesos arba kilnumo simbolis. Dėl to Elena dažnai interpretuojama plačiau nei vienu konkrečiu žodžiu.
