Eldaras neturi vienos visuotinai pripažintos pažodinės reikšmės lietuvių vardyne. Dažniausiai jis siejamas su tarptautine forma Eldar, kurios aiškinimai skiriasi pagal kalbinę tradiciją.
Vienoje interpretacijoje remiamasi tiurkų žodžiais el, reiškiančiu šalį, kraštą arba tautą, ir dar, reiškiančiu turintį ar valdantį. Pagal šį aiškinimą reikšmė galėtų būti verčiama kaip šalies valdovas arba tautos globėjas. Ši versija dažniau taikoma Azerbaidžano bei kitų tiurkų kultūrų vardų tradicijoje.
Kita galima sąsaja siejama su senovės skandinavų žodžiu eldr, reiškiančiu ugnį. Toks aiškinimas suteikia reikšmes ugnis, liepsna arba deganti šviesa, tačiau jo negalima laikyti galutinai įrodytu būtent lietuviškai formai.
Simboliniu lygmeniu Eldaras gali būti siejamas su šviesa, gyvybine energija, apsauga ir atsakomybe už bendruomenę. Ugnies simbolika įvairiose kultūrose reiškė apsivalymą, namų židinį arba dvasinę jėgą. Valdovo reikšmė dažnai buvo suprantama kaip pareiga tarnauti kraštui, o ne vien turėti galią. Šie kultūriniai aiškinimai yra simboliniai, todėl jų nereikėtų laikyti asmens savybių apibūdinimu.
