Eitautas yra lietuviškas dvikamienis vardas, kurio reikšmė aiškinama per žodžių dalis „eit-“ ir „taut-“. Pirmoji dalis siejama su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „eiti“, reiškiančiu judėjimą, kryptį arba kelią. Antroji dalis siejama su žodžiu „tauta“, reiškiančiu žmonių bendruomenę, gentį arba krašto gyventojus. Todėl pažodinė interpretacija gali būti perteikiama kaip „einantis pas tautą“ arba „tautos keliu einantis žmogus“.
Toks aiškinimas nėra vienintelis ir neturėtų būti laikomas tikslia istorine definicija. Senųjų lietuviškų asmenvardžių reikšmės dažnai atkuriamos pagal jų kamienus. Kai kurie tyrinėtojai pirmąją dalį gali sieti ne tik su judėjimu, bet ir su senųjų vardų kamienu „Eit-“. Tokiu atveju galutinė reikšmė lieka platesnė.
Lietuvių tradicijoje tauta reiškia ne vien politinę valstybę. Ji apima kalbą, papročius, kilmę, atmintį ir bendrą kultūrinę erdvę. Dėl to vardas gali simboliškai sietis su priklausymu bendruomenei ir ryšiu su protėvių žeme. Ši simbolika yra kultūrinė interpretacija, o ne patikrinamas asmens apibūdinimas.
Eitautas gali būti suprantamas kaip vardas, jungiantis judėjimo ir bendruomenės vaizdinius. Skirtingais laikotarpiais tokie junginiai galėjo būti suvokiami kaip palinkėjimas išlaikyti ryšį su sava tauta. Šiuolaikiniame vartojime išlieka pirmiausia pats tradicinis dvikamienio vardo skambesys.
