Einara dažniausiai aiškinama kaip vardo Einar moteriškoji forma. Jos semantinis pagrindas siejamas su senosios skandinavų kalbos junginiu, reiškiančiu „vienas karys“ arba „vienintelis karys“.
Žodis einn senąja skandinavų kalba reiškė „vienas“, „vienintelis“ arba „atskiras“. Antroji vardo dalis siejama su žodžiu, reiškusiu „karį“ ar „kovotoją“. Todėl pažodinė reikšmė lietuviškai perteikiama kaip „viena karė“, „vienintelė karė“ arba „karinga viena“.
Einara reikšmėje slypi ne vien fizinės kovos vaizdinys. Senosiose karybos tradicijose karys simbolizavo pareigą, ištvermę ir pasirengimą ginti bendruomenę. Šie simboliniai aiškinimai priklauso kultūriniam vardų suvokimui, o ne moksliškai nustatytoms savybėms.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas laisviau. Jam priskiriama „vienintelės gynėjos“ arba „drąsios kovotojos“ prasmė. Tokios interpretacijos išplečia pažodinį vertimą, tačiau nėra atskira visuotinai pripažinta etimologija.
Einara reikšmė skirtinguose laikotarpiuose galėjo būti suprantama per kario, gynėjo ir savarankiško žmogaus įvaizdžius. Lietuvių kalboje vardas įgyja moterišką gramatinę formą, tačiau pagrindinis semantinis vaizdinys išlieka susijęs su vienumu ir karyba.
