Eimantas dažniausiai aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su ėjimo ir sumanumo vaizdiniais. Jo pažodinė interpretacija galėtų būti „einantis ir sumanus“ arba „keliaujantis išmintingai“.
Pirmoji reikšmės dalis siejama su lietuvišku žodžiu „eiti“. Lietuvių kalboje jis reiškia judėjimą, keliavimą arba kryptingą veiksmą. Antroji dalis siejama su žodžiu „mantus“, reiškiančiu sumanų, gudrų ar išmintingą žmogų.
Todėl vardas gali simbolizuoti kelią, pažangą, gebėjimą veikti ir praktišką protą. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne moksliškai nustatytai asmens savybių prognozei.
Baltų vardų tradicijoje judėjimo motyvas dažnai siejamas su gyvenimo kelio pasirinkimu. Sumanumo motyvas primena gebėjimą orientuotis aplinkoje ir rasti tinkamus sprendimus.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Eimantas aiškinamas ir kaip „einantis pirmyn“. Toks variantas labiau pabrėžia veiksmą, kryptį bei nuoseklų judėjimą.
Eimantas neturi vienintelės visuotinai patvirtintos pažodinės interpretacijos. Skirtingi aiškinimai priklauso nuo pasirenkamos vardo dalių kilmės ir simbolinės tradicijos.
