Eigintas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su veiksmu eiti ir gynyba. Pažodinė interpretacija būtų „einantis ginti“ arba „tas, kuris eina ginti“.
Pagrindinis reikšmės dėmuo siejamas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „ginti“. Šis žodis reiškia saugoti, užstoti, neleisti patirti žalos. Dėmuo „eig-“ siejamas su lietuvišku veiksmažodžiu „eiti“, reiškiančiu judėjimą arba vykimą pirmyn.
Kalbotyroje tokia interpretacija laikoma vardų sandaros aiškinimu, o ne pažodiniu sakinio vertimu. Kai kuriuose aiškinimuose Eigintas suprantamas kaip „einantis į kovą“ arba „skubantis ginti“. Šios versijos remiasi panašia veiksmo krypties ir apsaugos simbolika.
Lietuvių vardų tradicijoje gynybos motyvas siejamas su pareiga saugoti šeimą, bendruomenę ir tėvynę. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas konkretaus asmens apibūdinimas. Krikščioniškoje aplinkoje gynyba gali simbolizuoti artimojo globą ir atsakomybę.
Eigintas reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama per kario, gynėjo arba keliaujančio žmogaus įvaizdžius. Vis dėlto patikimiausia išlieka jungtinė reikšmė, siejama su ėjimu ir gynimu.
