Eibartas dažniausiai aiškinamas kaip „amžinai spindintis“ arba „visada šviesus“. Toks vertimas siejamas su senųjų germanų žodžių reikšmėmis. Germanų kalbose elementas „beraht“ reiškė „šviesus“, „spindintis“ arba „garsus“. Pirmasis elementas dažnai aiškinamas kaip „amžinas“ arba „ilgalaikis“.
Ši reikšmė nėra visiškai vienodai patvirtinta visuose vardų šaltiniuose. Kai kuriuose aiškinimuose daugiau dėmesio skiriama šviesos simbolikai. Kituose pabrėžiamas ilgalaikis garsumas, pagarba ar išliekanti šlovė. Todėl Eibarto reikšmę galima suprasti keliais artimais būdais.
Šviesa daugelyje kultūrų siejama su aiškumu, tiesa ir dvasiniu budrumu. Senosiose Europos tradicijose spindėjimas dažnai reiškė garbę, kilmingumą arba gerą reputaciją. Tai simbolinės interpretacijos, o ne įrodyti žmogaus savybių aprašymai.
Viduramžių vardų tradicijose šviesos ir garsumo reikšmės buvo vertinamos kaip palinkėjimas. Jos galėjo išreikšti viltį dėl gero vardo, garbės ir ilgalaikio atminimo. Šiandien Eibartas gali būti suvokiamas kaip retas vardas, turintis šviesią ir pakilią semantinę kryptį.
