Egmontas dažniausiai aiškinamas kaip senosios germanų kalbos dūrinys, reiškiantis „kardo globėją“ arba „ginklo saugotoją“. Pirmasis sandas siejamas su ginklu, kardu ar kalaviju. Antrasis sandas reiškia globą, apsaugą arba gynimą.
Pažodinė reikšmė jungia kario įvaizdį su saugančia atsakomybe. Germanų tradicijose ginklas simbolizavo pareigą ginti bendruomenę, šeimą ir garbę. Ši sąsaja yra kultūrinė interpretacija, o ne mokslinis asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas plačiau. Jam priskiriamos reikšmės „kardo gynėjas“, „ginklo globėjas“ arba „apsaugos saugotojas“. Skirtingos formuluotės kyla iš nevienodo senųjų germanų kalbos sandų aiškinimo.
Viduramžių Europoje tokios reikšmės vardai buvo susiję su karyba, valdžia ir tarnyste. Vėlesniais laikotarpiais ginklo simbolis tapo labiau heraldinis ir literatūrinis. Todėl Egmontas šiandien dažnai suvokiamas kaip kilnus gynėjo įvaizdis. Reikšmėje slypi ne vien kovos, bet ir atsakingos globos idėja.
