Edita reiškia „turtinga kare“ arba „palaiminta kare“. Tokia reikšmė siejama su senosios anglų kalbos junginiu „Ēadgȳð“.
Žodis „ēad“ reiškė turtą, gerovę arba palaimą. Žodis „gȳð“ reiškė kovą, mūšį arba karą. Pažodinis junginio vertimas į lietuvių kalbą būtų „karo gerovė“.
Ši reikšmė nereiškia tiesioginio polinkio į karą. Ji atspindi seną germanų pasaulėvaizdį, kuriame sėkmė mūšyje reiškė apsaugą, garbę ir klestėjimą. Karinė tematika tuomet dažnai simbolizavo atsparumą, o ne vien fizinį konfliktą.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje šis aiškinimas kartais buvo suprantamas plačiau. Kova galėjo reikšti dvasinį išbandymą, tikėjimo išlaikymą arba gėrio gynimą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne pažodinės reikšmės dalis.
Kai kuriuose šaltiniuose Edita aiškinama kaip „karo turtas“ arba „laiminga kare“. Šios formuluotės perteikia tuos pačius senosios reikšmės dėmenis. Skirtingi vertimai atsiranda dėl archajiškų žodžių daugiareikšmiškumo.
Šiuolaikiniame vartojime Edita dažniausiai suvokiama per istorinę reikšmę, o ne karinį jos turinį. Vardas primena seną simboliką, kurioje gerovė siejama su apsauga, ištverme ir išlikimu.
