Edena siejama su hebrajų žodžiu „ʿēden“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „malonumas“, „žavumas“ arba „palaima“.
Pažodinė reikšmė nurodo malonią, džiuginančią ir žmogui patrauklią būseną. Religinėje tradicijoje Edenas tapo rojaus sodo pavadinimu. Bibliniame pasakojime tai buvo pirmųjų žmonių gyvenamoji vieta prieš išvarymą.
Ši reikšmė simboliškai siejama su darna, saugumu, gausa ir prarastu pirmapradžiu gerumu. Judaizme Edeno vaizdinys gali būti susijęs su sodu, dvasine būsena ir artumu Dievui. Krikščioniškoje kultūroje jis dažnai suvokiamas kaip nekaltumo bei rojaus simbolis.
Edena gali būti aiškinama ir kaip moteriška Edeno vardo forma. Tokiu atveju jos reikšmė išlieka susijusi su rojumi ir palaiminga vieta. Kai kuriuose šiuolaikiniuose aiškinimuose vardui priskiriama „žemės rojaus“ arba „ramybės sodo“ prasmė. Pastarieji aiškinimai yra simboliniai, o ne tiesioginiai žodyno vertimai.
Skirtingais laikotarpiais Edeno vaizdinys reiškė ne tik konkrečią vietą. Jis tapo tobulo pasaulio, harmonijos ir prarastos pilnatvės kultūriniu ženklu. Edena perima būtent šį teigiamą prasminį lauką.
