Džulija dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su jaunyste, gyvybingumu ir spindesiu. Vienas paplitęs aiškinimas remiasi lotynišku žodžiu „iuvenis“, reiškiančiu „jaunas“, tačiau ši sąsaja laikoma vėlesne interpretacija. Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė.
Kitas aiškinimas vardą sieja su lotyniška forma „Iulia“, kuri reiškė priklausymą Julijų giminei. Šiuo atveju vardas pirmiausia nurodė giminystę, o ne konkrečią savybę. Lietuviškas atitikmuo būtų „Julijų giminei priklausanti“.
Romėnų tradicijoje Julijų vardas turėjo istorinį ir socialinį atspalvį. Giminė buvo siejama su kilmingumu, protėvių atminimu ir viešuoju gyvenimu. Vėlesnėse Europos kultūrose vardas dažnai įgijo jaunystės, grožio ir gyvybingumo simboliką. Šie simboliai yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginis žodyno vertimas.
Krikščioniškame kontekste vardas paplito per šventųjų ir istorinių asmenų vardyną. Dėl to jo reikšmė kai kur papildomai siejama su tradicijos tęstinumu. Skirtingais laikotarpiais Džulija galėjo būti suvokiama kaip romėniškos kilmės, klasikinė arba tarptautinė vardo forma.
