Džiuginta siejama su lietuvišku žodžiu „džiuginti“, reiškiančiu teikti džiaugsmą, malonumą ar gerą nuotaiką. Pažodinė šio vardo interpretacija būtų „džiuginanti“, „pradžiuginanti“ arba „ta, kuri suteikia džiaugsmo“.
Ši reikšmė remiasi lietuvių kalbos veiksmažodžiu „džiuginti“ ir daiktavardžiu „džiaugsmas“. Lietuvių kultūroje džiaugsmas siejamas su šviesa, švente, gera žinia ir artimųjų bendryste. Tokios sąsajos priklauso simbolinei kultūros interpretacijai, o ne griežtam vardo apibrėžimui.
Džiuginta gali būti suprantama ir kaip palinkėjimas gyventi džiaugsmingai. Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su gebėjimu pradžiuginti aplinkinius. Tai nėra atskira žodyninė reikšmė, bet natūrali semantinė interpretacija.
Džiuginta reikšmė neturi patvirtinto religinio ar mitologinio šaltinio. Ji priklauso lietuviškam emocijų ir geros savijautos žodynui. Skirtingais laikotarpiais džiaugsmas buvo suvokiamas kaip asmeninė būsena, bendruomenės šventės dalis ir gyvenimo gerovės ženklas.
