Džiugena siejama su lietuvišku žodžiu „džiaugsmas“ ir veiksmažodžiu „džiuginti“. Pažodžiui vardas gali būti aiškinamas kaip „ta, kuri džiugina“ arba „džiaugsmą nešanti“. Tai prasminė interpretacija, o ne atskiras bendrinės kalbos žodyno apibrėžimas.
Lietuvių kalboje šaknis džiug- siejama su linksmumu, malonumu ir teigiamu emociniu išgyvenimu. Žodis „džiaugsmas“ į anglų kalbą verčiamas kaip joy, į lotynų kalbą dažniausiai kaip gaudium. Šie vertimai padeda suprasti tarptautinį prasminį atitikmenį.
Vardo reikšmė simboliškai siejama su šviesa, gera nuotaika ir palankiu gyvenimo ženklu. Lietuvių tradicijoje džiaugsmas dažnai suvokiamas kaip bendruomeniškumo, šventės ir gyvybingumo dalis. Krikščioniškoje kultūroje džiaugsmas gali reikšti vidinę viltį ir dėkingumą. Tokios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jų negalima laikyti objektyviu asmens apibūdinimu.
Džiugena gali būti aiškinama ir kaip poetinis, naujadariniu būdu sudarytas vardas. Skirtinguose šaltiniuose galimi nedideli semantiniai skirtumai. Vienur pabrėžiamas džiuginimas, kitur pats džiaugsmo jausmas. Abiem atvejais pagrindinė prasminė kryptis išlieka pozityvi.
