Dzeusas yra senovės graikų dievavardis, lietuviškai siejamas su dangaus valdovu ir dievų viešpačiu. Originali graikų forma Ζεύς tariama maždaug „Dzeus“.
Pažodinė šio vardo reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kalbotyroje ji siejama su indoeuropietiška dangaus šviesos ir dieviškojo dangaus samprata. Todėl reikšmė dažnai aiškinama kaip „šviesus dangus“, „dangaus dievas“ arba „dievų valdovas“.
Vardas Dzeusas graikų tradicijoje reiškė aukščiausią dieviškąją valdžią. Jo reikšmė buvo susijusi su dangumi, griaustiniu, teisėtumu ir priesaikų saugojimu. Šie ryšiai priklauso mitologiniam kontekstui, o ne tiesioginiam žodyno vertimui.
Romėnų kultūroje atitinkama dievybė buvo vadinama Jupiteriu. Dėl šio kultūrinio ryšio vardas įgijo platesnę valdžios, dangaus tvarkos ir dieviškojo teisingumo simboliką. Dzeusas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip dangaus jėgų įasmeninimas arba aukščiausios tvarkos ženklas.
Šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose Dzeusas dažniausiai verčiamas kaip „dangaus valdovas“. Tai simbolinė interpretacija, paremta mitologiniu vaidmeniu ir kalbotyros duomenimis.
