Džefris dažniausiai aiškinamas kaip vardas, susijęs su taikos ir dieviškos globos idėja. Lietuviškai jo reikšmė dažnai perteikiama junginiu „dieviška taika“ arba „Dievo taika“.
Reikšmės aiškinimas siejamas su senosios germanų kalbos žodžiais. Elementas *frithu* arba *friþu* reiškė „taika“, „ramybė“ ar „apsauga“. Pirmasis junginio elementas aiškinamas keliais būdais. Kai kuriuose šaltiniuose jis siejamas su žodžiu, reiškiančiu „Dievas“. Kituose aiškinimuose nurodoma gentinė ar geografinė sąsaja.
Todėl Džefris neturi vienintelės visiškai neginčijamos pažodinės interpretacijos. Plačiausiai vartojamas aiškinimas pabrėžia taikos ryšį su dieviškuoju pasauliu. Krikščioniškoje tradicijoje tokia reikšmė simboliškai siejama su palaiminimu, santarve ir dvasine apsauga. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas asmens savybių aprašymas.
Viduramžių visuomenėje taika reiškė ne vien ramų gyvenimą. Ji galėjo reikšti susitaikymą, politinį stabilumą ir apsaugą nuo konflikto. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažniau suvokta kaip ramybės, geranoriškumo ir dvasinės pusiausvyros simbolis.
