Dovinas neturi vienos patikimai patvirtintos, visuose vardynuose pripažįstamos reikšmės. Vienas galimas aiškinimas sieja jo pradžią su hebrajų žodžiu „dov“, kuris lietuviškai reiškia „meška“. Ši sąsaja nėra pakankamai įrodyta kaip tiesioginė viso vardo etimologija.
Jeigu toks aiškinimas priimamas, meška tampa pagrindiniu simboliniu vaizdiniu. Įvairiose kultūrose ji reiškė fizinę galią, apsaugą, ištvermę ir ryšį su gamta. Šiaurės tautų pasakojimuose meška dažnai laikyta miško valdove arba globėja. Senosiose Europos tradicijose ji siejosi su laukine jėga ir metų ciklais.
Dovinas gali būti aiškinamas ir kaip lietuviškai pritaikyta forma, kurios reikšmė nėra atskirai užfiksuota. Tokiu atveju jo prasmė nustatoma pagal skambesį, sandarą ir galimą ryšį su šaknimi „Dov“. Simbolinės reikšmės nėra istoriniai faktai. Jos priklauso nuo pasirinktos kalbinės versijos ir kultūrinio konteksto.
Kai kuriuose šaltiniuose panašiai skambantys vardai siejami su dovanomis arba davimo samprata. Vis dėlto toks aiškinimas neturėtų būti laikomas patvirtinta vardo reikšme. Patikimiausia Dovino prasmę pateikti kaip galimą meškos simbolio ir apsaugos sąsają.
