Dona dažniausiai aiškinama kaip itališkos formos donna arba ispaniškos doña atitikmuo. Šie žodžiai į lietuvių kalbą verčiami kaip „moteris“, „ponia“ arba pagarbus kreipinys į moterį. Pažodinė reikšmė siejama su socialiniu orumu, pagarba ir kilmingos damos įvaizdžiu.
Žodis donna kilo iš lotyniško žodžio domina, reiškiančio šeimininkę, valdovę arba namų ponią. Ispanų kalboje doña tapo pagarbiu kreipiniu prieš moters vardą. Italų kultūroje donna vartojamas kaip bendrinis žodis moteriai apibūdinti, todėl jo reikšmė gali būti neutralesnė.
Ši reikšmė skirtingose tradicijose simboliškai siejama su orumu, moteriška laikysena ir visuomeniniu pripažinimu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmens apibūdinimai. Viduramžių Europoje panašūs kreipiniai dažnai rodė moters socialinį statusą arba santuokinę padėtį.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Dona laikoma ir trumpesne Donatos forma. Tokiu atveju reikšmės aiškinimas gali būti siejamas su lotyniška vardų tradicija. Vis dėlto dažniausiai vardas aiškinamas per žodžius donna arba doña.
