Dominyka reiškia „Viešpaties“ arba „Viešpačiui priklausanti“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu dominicus, reiškiančiu „Viešpaties“ arba „priklausantis Viešpačiui“. Moteriškoji forma lotynų kalboje yra Dominica.
Kitas aiškinimas sieja šį žodį su lotynišku posakiu dies Dominica. Lietuviškai jis verčiamas kaip „Viešpaties diena“, todėl reiškia sekmadienį. Ši reikšmė susiformavo krikščioniškoje tradicijoje, kur sekmadienis skirtas Kristaus prisikėlimui atminti.
Religiniame kontekste Dominyka gali simbolizuoti atsidavimą, tikėjimą ir ryšį su sakralumu. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne įrodyti asmenybės bruožai. Vakarų krikščionybėje žodis dominicus buvo vartojamas liturginiuose tekstuose ir bažnytiniame kalendoriuje.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir „sekmadienį gimusi“ reikšmė. Šis aiškinimas nėra vienintelis, nes žodžio kilmė leidžia pabrėžti priklausymą Viešpačiui. Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas kaip religinis ženklas arba tradicinis krikščioniškas asmenvardis.
