Domicelė siejama su lotynišku žodžiu „dominus“, lietuviškai reiškiančiu „Viešpats“ arba „valdovas“. Moteriška vardo forma dažniausiai aiškinama kaip „priklausanti Viešpačiui“ arba „Dievui pašvęsta“.
Ši reikšmė pirmiausia turi religinį ir simbolinį pobūdį. Krikščioniškoje tradicijoje priklausymas Viešpačiui reiškia tikėjimo ryšį, dvasinį atsidavimą ir gyvenimą pagal religines vertybes. Tai nėra pažodinis socialinės priklausomybės apibūdinimas.
Kai kuriuose vardynuose pateikiamas ir aiškinimas „dvariškė“ arba „kilminga moteris“. Toks variantas siejamas su lotynišku žodžiu „dominus“, kuris reiškė šeimininką, valdovą ar aukštesnės padėties asmenį. Šio aiškinimo nereikėtų laikyti atskira, visuotinai pripažinta reikšme.
Viduramžių Europoje religinės reikšmės vardai dažnai buvo pasirenkami kaip tikėjimo ženklas. Vėlesniais laikotarpiais jų reikšmė tapo labiau kultūrinė ir tradicinė. Domicelė šiandien suvokiama kaip klasikinis vardas, išlaikantis lotynišką religinį atspalvį.
