Ditė dažniausiai aiškinama kaip forma, siejama su lotynišku žodžiu „edita“. Lietuviškai jis gali būti verčiamas kaip „iškelta“, „išaukštinta“ arba „išauginta“. Ši reikšmė labiau apibūdina pakylėtą padėtį, o ne konkrečią žmogaus savybę.
Vardo reikšmė nėra visiškai vienodai aiškinama visuose šaltiniuose. Kai kuriuose vardynuose ji siejama su forma Dita, kurios prasmė gali būti aiškinama per vardą Edita. Kituose šaltiniuose pateikiamas savarankiškas trumpinys, todėl tiksli reikšmė išlieka sąlyginė.
Senovės lotynų kalbos žodis „edita“ buvo vartojamas iškėlimo, išauginimo arba sukūrimo prasme. Krikščioniškoje tradicijoje ši sąvoka kartais siejama su dvasiniu pakylėjimu ir pagarba. Tokia interpretacija yra kultūrinė, todėl jos nereikėtų laikyti tiesioginiu vardo vertimu.
Skirtingose kultūrose pakylėjimo reikšmė gali simbolizuoti garbę, kilnią padėtį arba išskirtinį statusą. Lietuviškoje vartosenoje Ditė suvokiama kaip trumpa, švelni ir savarankiška moteriško vardo forma. Istoriniais laikotarpiais trumpiniai dažnai įsitvirtindavo šalia ilgesnių vardų. Dėl to vardo prasmė gali būti aiškinama keliais artimais būdais.
