Dionyzas siejamas su graikų žodžiu Dionysios, kuris lietuviškai verčiamas kaip „priklausantis Dionisui“ arba „Dioniso sekėjas“. Dionisas buvo senovės graikų dievybė, susijusi su vynu, derlingumu, augmenija, teatru ir šventiniu gyvenimu.
Pažodinė reikšmė nurodo ryšį su dievybe, o ne konkrečią žmogaus savybę. Antikos aplinkoje toks ryšys galėjo reikšti globą, religinį pasišventimą arba priklausymą tam tikrai kulto tradicijai. Dionyzas lietuvių kalboje išlaiko šį klasikinį kultūrinį atspalvį.
Graikų tradicijoje Dionisas įkūnijo gyvybinę gamtos galią ir jos kaitą. Romėnų kultūroje jam artimas Bakchas, todėl reikšmė susijusi ir su vyno šventėmis. Teatro istorijoje Dioniso kultas siejamas su senovės graikų scenos menų raida.
Vardo reikšmė kartais aiškinama plačiau, kaip „dieviškasis“ arba „dieviškumui skirtas“. Tokie aiškinimai yra simbolinės interpretacijos, o tiksliausias pažodinis vertimas išlieka „Dioniso sekėjas“. Skirtingais laikotarpiais Dionyzas galėjo būti suvokiamas religiniame, literatūriniame arba mitologiniame kontekste.
