Dionis reiškia „atsidavęs Dionisui“ arba „priklausantis Dionisui“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu „Dionysios“. Lietuviškai jis nusako ryšį su dievybe Dionisu.
Senovės graikų tradicijoje Dionisas buvo vyno, derlingumo, teatro ir ekstazės dievas. Todėl reikšmė įgijo kelis kultūrinius sluoksnius. Ji galėjo sietis su gyvybingumu, švente, kūryba ir gamtos ciklais. Šios simbolinės sąsajos nėra pažodinis vardo vertimas.
Dionis kai kuriuose šaltiniuose aiškinamas ir kaip „Dioniso žmogus“ arba „Dioniso pasekėjas“. Tokios formuluotės pabrėžia religinį priklausymą, o ne konkrečią asmens savybę. Graikų mitologijoje Dionisas buvo siejamas su dieviškuoju pasauliu ir Nisos vietove.
Vėlesniais laikotarpiais reikšmę veikė krikščioniškoji tradicija. Dionis tapo krikščioniškų šventųjų vardo forma, todėl mitologinis turinys buvo papildytas religiniu atminimu. Skirtingose kultūrose tas pats vardas gali būti suvokiamas kaip klasikinės kultūros arba krikščioniškos istorijos ženklas.
