Dina dažniausiai siejama su hebrajų vardu דִּינָה, transliteruojamu kaip Dinah. Į lietuvių kalbą šis žodis verčiamas kaip „teisiama“, „teismas“ arba „sprendimas“.
Bibliniame kontekste Dina yra Jokūbo ir Lėjos duktė. Jos vardas minimas Pradžios knygoje, vienoje svarbiausių hebrajų Biblijos dalių. Šiame pasakojime vardas susijęs su teisimo ir sprendimo samprata.
Pažodinė reikšmė remiasi hebrajišku žodžiu דין, reiškiančiu teismą, teisę arba sprendimą. Todėl Dina simboliškai gali būti siejama su teisingumu, atsakomybe ir moraliniu įvertinimu. Tokios simbolinės interpretacijos nėra žodyno apibrėžimai.
Žydų tradicijoje vardas siejamas su Biblijos pasakojimu ir protėvių istorija. Krikščioniškoje kultūroje jis dažniausiai atpažįstamas per Senojo Testamento veikėją. Arabų ir kitose musulmoniškose kultūrose Dina gali būti vartojama savarankiškai, kartais siejama su arabišku žodžiu dīn, reiškiančiu tikėjimą arba religiją.
Dėl skirtingų kalbinių tradicijų vardo aiškinimai nėra visiškai vienodi. Hebrajiškas aiškinimas siejamas su teismu, o arabiškas aiškinimas gali nurodyti religiją. Šios reikšmės priklauso nuo konkrečios kultūrinės aplinkos.
