Digna yra lotyniškas moteriškosios giminės žodis digna. Lietuviškai jis verčiamas kaip „verta“, „nusipelniusi“ arba „gerbtina“.
Pažodinė reikšmė siejama su žmogumi, kuris laikomas vertu pagarbos, pripažinimo ar gero įvertinimo. Ši reikšmė kyla iš lotynų kalbos būdvardžio dignus, reiškiančio „vertas“ arba „tinkamas“.
Digna simbolinė reikšmė įvairiose tradicijose siejama su orumu ir moraliniu pripažinimu. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne mokslinis asmens savybių apibūdinimas.
Krikščioniškame kontekste lotyniškas žodis digna galėjo būti taikomas dorai, pagarbos vertai moteriai. Vėliau toks apibūdinimas kai kuriose bendruomenėse tapo asmenvardžiu.
Kai kuriuose aiškinimuose Digna verčiama kaip „kilni“ arba „garbinga“. Šios formuluotės perteikia platesnį simbolinį atspalvį, tačiau tiksliausias pažodinis vertimas yra „verta“.
Viduramžių religinėje kultūroje žodžiai, apibūdinantys dorybę ar garbingumą, dažnai buvo vartojami šventųjų aprašymuose. Digna šį prasminį sluoksnį išlaiko per lotynišką žodyną.
Dabartiniame vardų aiškinime Digna dažniausiai suvokiama kaip pagarbą ir orumą reiškiantis vardas. Jo reikšmė neapibūdina konkretaus žmogaus charakterio ar elgesio.
Digna prasminis pagrindas išlieka susijęs su verte, tinkamumu ir pagarba. Šie žodžiai skirtingais laikotarpiais galėjo įgyti religinių, etinių arba visuomeninių atspalvių.
