Deziderijus reiškia „geidžiamas“, „trokštamas“ arba „labai laukiamas“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu desideratus, lietuviškai reiškiančiu trokštamą ar pageidaujamą.
Pažodinė reikšmė nusako žmogų, kurio gimimo buvo laukiama su meile ir viltimi. Ji gali reikšti ilgai lauktą vaiką, brangų asmenį arba išsipildžiusį troškimą. Tokia interpretacija kyla iš kalbinės reikšmės, tačiau nėra mokslinis asmenybės apibūdinimas.
Romėnų kultūroje troškimas ir ilgesys buvo svarbios žmogaus jausmų temos. Lotyniškas žodis desiderium reiškė ilgesį, troškimą arba stiprų norą. Krikščioniškoje tradicijoje trokštamumo idėja kartais siejama su Dievo dovana ir išklausyta malda.
Viduramžių religinėje aplinkoje šis vardas galėjo pabrėžti vaiko laukimą bei jo simbolinę vertę šeimai. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažniau suvokta kaip gražus palinkėjimas būti mylimam. Deziderijus išlaiko tiesioginį ryšį su laukimo, troškimo ir brangumo vaizdiniais.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas trokštamumas, kituose – ilgesys. Abi interpretacijos remiasi ta pačia lotyniška semantine aplinka.
