Deivis dažniausiai siejamas su hebrajų vardu דָּוִד, tariamu „Dawid“. Lietuviškai ši reikšmė verčiama kaip „mylimas“, „brangus“ arba „mylimasis“.
Šis aiškinimas kyla iš Biblijoje vartojamo vardo Dovydas. Senajame Testamente Dovydas vaizduojamas kaip Izraelio karalius ir psalmių kūrėjas. Dėl šio religinio pasakojimo reikšmė įgijo ypatingą kultūrinį svorį judaizme ir krikščionybėje.
Hebrajų tradicijoje vardas siejamas su artumu, palankumu ir meile. Krikščioniškoje kultūroje jis primena karalių Dovydą, kuris laikomas svarbia Biblijos istorijos figūra. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama platesnė reikšmė „mylimas Dievo“. Toks aiškinimas remiasi religiniu kontekstu, tačiau pažodinis hebrajiško žodžio vertimas dažniausiai siejamas su meile ir brangumu. Deivis todėl gali būti suprantamas kaip šiuolaikiška vardo forma, išlaikanti teigiamą artumo prasmę.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė buvo suvokiama per šeimos, tikėjimo ir pagarbos ryšius. Šiuolaikiniame vartojime ji dažniausiai aiškinama simboliškai, nes vardas pats savaime nenulemia žmogaus tapatybės.
