Daugardas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, susijęs su gausos ir saugojimo vaizdiniais. Pažodinis aiškinimas siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „daug“, reiškiančiu gausą, gausų kiekį arba apimtį. Antroji dalis gali būti siejama su žodžiu „gardas“, reiškiančiu aptvertą vietą, užtvarą arba saugomą erdvę.
Tokiu atveju vardas gali būti suprantamas kaip „daug saugantis“, „didelę apsaugą teikiantis“ arba „gausios valdos sergėtojas“. Toks vertimas nėra vienintelė pripažinta interpretacija. Kai kuriuose vardų aiškinimuose antroji dalis siejama su senųjų asmenvardžių kamienais, kurių pradinė reikšmė laikui bėgant galėjo pranykti.
Pažodinė reikšmė pirmiausia remiasi lietuviškais žodžiais, o simbolinis aiškinimas priklauso kultūriniam kontekstui. Baltų tradicijoje gausa galėjo sietis su gerove, derliumi ir šeimos tęstinumu. Saugoma erdvė galėjo simbolizuoti namus, bendruomenę arba paveldėtą turtą.
Daugardas šiuolaikiniame aiškinime todėl gali būti siejamas su globos, atsakomybės ir išteklių išsaugojimo vaizdiniais. Tai simbolinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta asmens savybių prognozė. Vardo reikšmės suvokimas gali kisti, kai nyksta senųjų žodžių vartosena.
