Dasijus dažniausiai aiškinamas per senovės graikų žodį dasýs, reiškiantį „tankus“, „vešlus“ arba „gauruotas“. Šis vertimas siejamas su augmenijos, plaukų ar miško tankumu. Tiksli sąsaja nėra visiškai patvirtinta, todėl ją reikėtų vertinti kaip kalbinę, o ne neginčijamą išvadą.
Senovės graikų kalboje būdvardis dasýs apibūdino tai, kas tankiai suaugę, gausu arba šiurkščios tekstūros. Tokia reikšmė galėjo būti taikoma augalams, miškams, gyvūnų kailiui ir žmogaus plaukams. Lietuviškai vardas dažniausiai perteikiamas žodžiais „vešlus“, „tankus“ arba „gausus“.
Dasijaus reikšmė simbolinėse interpretacijose siejama su gyvybingumu, gamtos pilnatve ir gausa. Senovės kultūrose tanki augmenija dažnai reiškė derlingumą bei gyvybės tęstinumą. Šios sąsajos priklauso simbolikai, o ne istoriniam vardo apibrėžimui.
Kai kuriuose aiškinimuose Dasijus gali būti siejamas su natūralia, neapdorota ir stipria gamtos forma. Tokia interpretacija kyla iš galimos žodžio sąsajos su šiurkščiu paviršiumi ar tankiu apaugimu. Patikimų šaltinių, patvirtinančių kitą savarankišką pažodinę reikšmę, nėra daug.
