Darutis dažniausiai aiškinamas kaip mažybinė arba lietuviškai pritaikyta vardo Darius forma. Per šį ryšį jo reikšmė siejama su senovės persų vardu Darayavahuš. Šis vardas verčiamas kaip „turintis gėrį“ arba „valdantis gėrį“. Pažodinėje reikšmėje išskiriamos dvi dalys: „turėti“ ir „gėris“.
Tokia reikšmė pirmiausia apibūdina ne materialų turtą. Ji nurodo dorybę, vertingą savybę arba moralinį pagrindą. Senovės persų valdovų tradicijoje gėris galėjo reikšti teisėtą valdžią, tvarką ir gebėjimą valdyti valstybę. Vėlesnėse Europos kultūrose ši reikšmė dažnai suprasta simboliškai. Ji pradėta sieti su kilnumu, atsakomybe ir pagarba teisingumui.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiamas vertimas „gerumo turėtojas“. Ši formuluotė yra laisvesnė, simbolinė interpretacija. Ji neapibūdina atskiro istorinio žodyno įrašo. Darutis išlaiko tą pačią reikšmės kryptį, tačiau jo forma labiau primena lietuvišką artumo ir mažybiškumo perteikimą.
Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo įgyti kitokį atspalvį. Valdovų aplinkoje ji siejosi su valdžia ir tvarka. Krikščioniškoje Europos tradicijoje ji lengviau susieta su dorove ir gerumu. Šiuolaikiniame vardų aiškinime pagrindinis akcentas tenka gėrio turėjimo idėjai.
