Darijus dažniausiai aiškinamas kaip „gėrio turėtojas“ arba „tas, kuris išlaiko gėrį“. Ši interpretacija siejama su senovės persų junginiu „Dārayavahuš“. Jo dalys lietuviškai perteikiamos kaip „turėti“, „išlaikyti“ ir „gėris“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia ne materialų turėjimą. Ji labiau siejama su vertybės saugojimu, atsakomybe ir gebėjimu išlaikyti tai, kas laikoma gera. Senovės Irano tradicijose gėris buvo siejamas su teisinga tvarka, ištikimybe ir pareigos vykdymu.
Darijus gali būti aiškinamas ir kaip „gėrį išlaikantis“. Ši forma pabrėžia veiksmą, o ne vien turimą savybę. Simbolinėse interpretacijose vardas siejamas su pastovumu, moraliniu stuburu ir atsakingu požiūriu.
Kultūriniu požiūriu reikšmė vėliau įgijo valdžios bei tvarkos atspalvių. Tokį suvokimą sustiprino senovės Persijos valdovų tradicija. Vis dėlto šios sąsajos yra istorinės ir simbolinės, o ne tiesioginė vardo reikšmė.
