Danutė dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su hebrajiška vardo Daniel forma. Hebrajų kalbos junginys „Daniyyel“ verčiamas „Dievas yra mano teisėjas“. Todėl pažodinė reikšmė siejama su dieviškuoju teisingumu ir teismo autoritetu.
Šis aiškinimas remiasi bibline vardų tradicija. Danielio vardas Senajame Testamente siejamas su pranašu Danieliumi, kuris vaizduojamas kaip ištikimas ir išmintingas žmogus. Religinėje simbolikoje teisėjas reiškia ne vien bausmę. Jis gali simbolizuoti teisingą sprendimą, atsakomybę ir moralinį vertinimą.
Kituose aiškinimuose Danutės reikšmė aiškinama ne taip tiesiogiai. Kartais ji siejama su trumpesnėmis formomis Dana arba Danuta. Tokiu atveju reikšmė priklauso nuo konkrečios kalbinės tradicijos ir šaltinio. Vieningo, visų tyrinėtojų pripažinto aiškinimo nėra.
Viduramžių krikščioniškoje kultūroje bibliniai vardai dažnai buvo suvokiami kaip tikėjimo ženklai. Vėlesniais laikotarpiais vardų reikšmės tapo ir kultūriniais simboliais. Šiuolaikiniame vartojime Danutė paprastai suvokiama per tradicinį teisingumo aiškinimą, o ne kaip pažodinis religinis teiginys.
