Dangirutis dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su dangaus ir rūtos įvaizdžiais. Pažodžiui jis gali būti suprantamas kaip „dangaus rūta“ arba „dangiškoji rūta“.
Pirmasis dėmuo dang- siejamas su lietuvišku žodžiu „dangus“, reiškiančiu aukštybę, dangaus skliautą arba dvasinę erdvę. Antrasis dėmuo -rut- gali būti siejamas su žodžiu „rūta“, lietuvių kultūroje reiškiančiu kvapų, žaliuojantį augalą.
Dangirutis simbolinėje interpretacijoje jungia aukštybės ir žemiškos gamtos vaizdinius. Lietuvių tradicijoje rūta dažnai siejama su jaunyste, tyrumu, šeimos papročiais ir tautine kultūra. Dangus įvairiose kultūrose simbolizuoja aukštesnę tvarką, šviesą, dvasinį pakilimą arba dieviškąją erdvę.
Šis aiškinimas yra simbolinis, nes tiksli antrojo dėmens kilmė nėra pakankamai dokumentuota. Kai kuriuose vardų aiškinimuose Dangirutis gali būti interpretuojamas plačiau, kaip „dangiškas“ arba „su dangumi susijęs“.
Vardo reikšmė nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Ji veikiau perteikia poetinį ryšį tarp dangaus, augalijos ir lietuviškos kultūrinės atminties.
