Dangė dažniausiai siejama su lietuvišku žodžiu „dangus“, reiškiančiu erdvę virš žemės. Ši sąsaja suteikia vardui aukštumos, šviesos ir atvirumo reikšmę.
Lietuvių kalboje žodis „dangus“ apibūdina regimą atmosferos skliautą. Jis gali reikšti ir religinę ar mitinę anapusybės erdvę. Vardo reikšmė nėra visiškai atskirta nuo platesnio baltų žodyno.
Kitas galimas aiškinimas sieja Dangę su žodžiu „danga“. Lietuviškai danga reiškia paviršių dengiantį sluoksnį arba uždangalą. Ši reikšmė laikoma šalutine simboline interpretacija, o ne vienareikšmiškai nustatytu paaiškinimu.
Dangė skirtingose tradicijose gali simbolizuoti ryšį tarp žemės ir dangaus. Baltų pasaulėžiūroje dangus buvo suvokiamas kaip svarbi kosmoso dalis. Krikščioniškoje kultūroje dangus dažnai siejamas su šventumo ir amžinybės vaizdiniais.
Šiuolaikiniame vardų aiškinime Dangė dažniausiai aiškinama per dangaus įvaizdį. Tai simbolinis aiškinimas, todėl jo nereikėtų laikyti tikslia asmens savybių prognoze. Vardo prasmė pirmiausia remiasi kalbine asociacija su dangumi.
