Damijonas siejamas su senovės graikų žodžiu δαμάζω, reiškiančiu „jaukinti“, „nugalėti“ arba „suvaldyti“. Pažodinė reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „jaukintojas“ arba „tas, kuris suvaldo“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina veiksmą, o ne žmogaus būdo savybes. Senovės graikų kalboje susijęs veiksmažodis galėjo nusakyti laukinio gyvūno prijaukinimą. Jis taip pat galėjo reikšti priešininko įveikimą arba jėgos suvaldymą.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo simbolinį atspalvį. Ji pradėta sieti su gebėjimu tramdyti smurtą, gydyti nesantaiką ir kurti taiką. Tai simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginis žodyno vertimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir prasmė „galingas“ arba „nugalintis“. Šios versijos remiasi artimomis senovės graikų šaknų interpretacijomis. Damijonas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas ir kaip santūrios galios simbolis.
Religinėje aplinkoje reikšmė susijusi su šventųjų globos ir pagalbos idėjomis. Kultūriniu požiūriu ji gali reikšti ne prievartą, o gebėjimą suvaldyti sunkumus. Todėl vardas dažnai aiškinamas per taikos, drausmės ir vidinio susitelkimo simboliką.
