Dainora dažniausiai aiškinama kaip lietuviškos sandaros vardas, siejamas su žodžiu „daina“. Lietuvių kalboje daina reiškia vokalinį muzikinį kūrinį, atliekamą balsu. Todėl vardui priskiriama simbolinė „dainos“ arba „dainuojančios“ prasmė.
Dainora gali būti suprantama kaip skambesio, melodijos ir žodinės raiškos ženklas. Lietuvių kultūroje daina susijusi su tautosaka, šeimos tradicijomis ir bendruomeniniu pasakojimu. Ši sąsaja yra kultūrinė interpretacija, o ne tikslus žodyno apibrėžimas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su darna, balsu ir kūrybine raiška. Tokios reikšmės kyla iš simbolinio dainos suvokimo. Jos nėra nustatytos kaip vienintelė oficiali vardo interpretacija.
Dainora kartais aiškinama ir kaip dviejų vardinių elementų junginys. Vis dėlto patikimi šaltiniai nepateikia vieningos, galutinai įtvirtintos reikšmės. Todėl tiksliausia pažodinė sąsaja išlieka lietuviškas žodis „daina“, reiškiantis muzikinį vokalinį kūrinį.
