Daina reiškia dainą, giesmę arba melodinį kūrinį, atliekamą balsu. Pažodžiui tai lietuviškas bendrinis žodis, nusakantis vokalinį muzikos kūrinį.
Žodis „daina“ priklauso baltų kalbų žodynui. Lietuvių kalboje jis vartojamas muzikos kūriniui, liaudies kūrybos tekstui arba poetiniam pasakojimui apibūdinti. Artimas latvių kalbos žodis „dziesma“ turi panašią kultūrinę paskirtį.
Lietuvių tradicijoje daina siejama su tautosaka, kalendorinėmis šventėmis, šeimos papročiais ir bendruomeniniu gyvenimu. Šis ryšys yra kultūrinis faktas, o dainai priskiriama ramybės ar vienybės simbolika yra interpretacija.
Įvairiose kultūrose daina gali simbolizuoti atmintį, maldą, meilę, gedulą arba šventę. Religinėse tradicijose giesmė dažnai naudojama apeigose, tačiau pats vardas nėra konkretaus religinio personažo vardas.
Kai kuriuose aiškinimuose daina suprantama siauriau, kaip melodija. Kituose šaltiniuose ji apima ir žodžius, ir atlikimo tradiciją. Dėl šios priežasties vardas Daina turi tiesioginę, kultūriškai atpažįstamą reikšmę.
