Dafnė siejama su senovės graikų žodžiu δάφνη (dáphnē), kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „lauro medis“ arba „lauras“. Ši reikšmė tiesiogiai nurodo kvapnų, visžalį augalą, naudotą vainikams, apeigoms ir simboliniams ženklams.
Senovės Graikijoje lauras buvo siejamas su Apolonu, poezija, muzika ir pranašyste. Mitologijoje Dafnė buvo upių dievo Penėjo duktė, virtusi lauru. Šis pasakojimas paaiškina augalo vietą dievo kultūroje, tačiau pats mitas nėra istorinis faktas.
Graikų ir romėnų tradicijose laurų vainikas reiškė garbę, pergalę ir išskirtinį pasiekimą. Poetams bei karo nugalėtojams jis tapdavo pripažinimo ženklu. Krikščioniškoje Europoje lauras išlaikė šlovės ir išminties simboliką, nors jo reikšmė priklausė nuo konkretaus laikotarpio.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Dafnė simboliškai siejama su apsauga, atsinaujinimu ir gyvybingumu. Tokios sąsajos kyla iš lauro savybių bei mitologinio pasakojimo, todėl jos laikytinos kultūrinėmis interpretacijomis. Pagrindinė pripažinta reikšmė lieka „lauro medis“.
