Cezarija siejama su lotynišku žodžiu „Caesarius“, kuris lietuviškai perteikiamas kaip „cezario“ arba „priklausanti Cezariui“. Ši reikšmė nėra tiesioginis kasdienės kalbos apibūdinimas. Ji nurodo ryšį su asmenvardžiu ir istoriniu valdovo titulu.
Senovės Romoje „Caesar“ pirmiausia buvo šeimos vardas. Vėliau jis tapo imperatoriaus valdžios ženklu. Todėl Cezarija simboliškai gali būti siejama su valdžia, valstybingumu ir aukšta padėtimi. Šios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne paties vardo pažodinei reikšmei.
Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas platesnis ryšys su lotyniška forma „Caesarius“. Ji reiškė priklausymą Cezario giminei arba Cezario vardui. Mokslininkai nėra galutinai sutarę dėl pirminės žodžio „Caesar“ kilmės. Todėl aiškinimas „imperatoriška“ laikomas simboline, o ne tikslia žodyno reikšme.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje Cezarija buvo suvokiama kaip moteriška lotyniško vardo forma. Toks vartojimas siejo vardą su šventųjų ir bažnytinės istorijos aplinka. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo pabrėžti kilmingumą, autoritetą arba istorinę atmintį. Šiuolaikiniame vartojime Cezarija dažniausiai suprantama kaip moteriška Cezario vardo forma.
