Celina dažniausiai aiškinama kaip dangiška arba susijusi su dangumi. Ši interpretacija siejama su lotynų kalbos žodžiu „caelum“, lietuviškai reiškiančiu dangų arba dangaus skliautą.
Vardo reikšmė simboliškai siejama su aukštuma, šviesa ir erdve. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmens apibūdinimai. Romėnų tradicijoje dangus buvo siejamas su dieviškąja tvarka ir pasaulio sandara. Vėlesnėje krikščioniškoje kultūroje dangaus įvaizdis įgijo amžinybės bei dvasinio pasaulio prasmę.
Kai kuriuose vardų žinynuose Celina aiškinama ir kaip dangiškoji. Tokia forma pabrėžia ryšį su dangumi, o ne tiesioginį materialų objektą. Kituose šaltiniuose pateikiamas ryšys su romėnų gimininiu vardu Caelius. Šis aiškinimas labiau apibūdina vardų tradiciją, o ne atskirą pažodinį vertimą.
Skirtingais laikotarpiais dangaus simbolika reiškė skirtingus dalykus. Antikoje ji reiškė kosminę tvarką, viduramžiais dažnai siejosi su religine transcendencija. Šiuolaikiniame vardų aiškinime Celina dažniausiai suvokiama kaip vardas, primenantis dangų ir jo beribę erdvę.
