Celina dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su lotynų kalbos žodžiu caelum. Į lietuvių kalbą šis žodis verčiamas kaip dangus arba dangaus erdvė. Todėl pažodinė vardo reikšmė gali būti suprantama kaip dangiška, dangiškoji arba susijusi su dangumi.
Ši reikšmė nėra vienintelis galimas aiškinimas. Kai kuriuose vardų šaltiniuose Celina laikoma moteriška lotyniško vardo Caelinus forma. Caelinus siejamas su žodžiu caelestis, reiškiančiu dangišką arba dangiškąjį. Tokiu atveju vardas pabrėžia ryšį su aukštesne, dvasine sfera.
Krikščioniškoje simbolikoje dangus dažnai reiškia amžinybę, viltį ir dieviškąją tvarką. Antikos kultūroje dangaus erdvė buvo siejama su dievybėmis, žvaigždėmis ir kosmine darna. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginiai žmogaus savybių apibūdinimai.
Celina kai kuriose kalbose artima formai Céline arba Celine. Dėl šio ryšio jos reikšmė kartais aiškinama per prancūzišką tradiciją. Skirtinguose laikotarpiuose vardas galėjo būti suvokiamas kaip elegantiškas, šviesus ir dvasinę kilmę primenantis žodis. Šiandien Celina dažniausiai suprantama kaip dangaus ir dangiškumo simbolis.
