Celesta reiškia „dangiška“ arba „priklausanti dangui“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „caelestis“, lietuviškai reiškiančiu „dangiškas“ arba „dangiškoji“.
Pažodinė reikšmė nurodo ryšį su dangumi, aukštybe ir tuo, kas laikoma esančiu virš kasdienio pasaulio. Senovės romėnų kalboje šis būdvardis galėjo apibūdinti dangaus erdvę, dievišką sferą arba aukštesnei tvarkai priskiriamą dalyką.
Religinėje tradicijoje dangaus įvaizdis dažnai siejamas su šventumu, šviesa ir dieviškuoju pasauliu. Tokia sąsaja priklauso kultūriniam simbolizmui, todėl jos nereikėtų laikyti tiesiogine vardo reikšme.
Literatūroje ir mene dangus dažnai reiškia idealą, beribiškumą bei dvasinį pakilimą. Dėl šios priežasties Celesta simbolinėse interpretacijose gali būti suprantama kaip dangiškumo, šviesos ir aukštesnio siekio ženklas. Tai kultūrinė interpretacija, o ne patikrinama žmogaus savybių prognozė.
Kai kuriuose aiškinimuose vartojama reikšmė „dangiška būtybė“ arba „dangiškoji“. Šios formuluotės išplečia pagrindinę reikšmę, tačiau nekeičia jos esmės.
