Cecilija reiškia „akloji“ arba „aklumas“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „caecus“, lietuviškai reiškiančiu „aklas“.
Cecilija yra moteriška forma, susijusi su lotynišku asmenvardžiu „Caecilius“. Pažodinė reikšmė apibūdina regėjimo stoką, tačiau vardų tradicijoje ji įgijo platesnių simbolinių prasmių.
Krikščioniškoje kultūroje šis vardas dažnai siejamas su šventąja Cecilija. Ji laikoma muzikos globėja, todėl vardas simboliškai siejamas su giesme, menu ir dvasiniu jautrumu.
Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne pažodinės vardo reikšmės. Senovės Romoje reikšmė galėjo būti suprantama kaip paveldėtas giminės vardas, nevertinant jos tiesiogiai.
Kai kuriuose aiškinimuose minimas ir perkeltinis „vidinio regėjimo“ supratimas. Tokia interpretacija pabrėžia gebėjimą suvokti pasaulį ne vien fizinėmis akimis.
Viduramžiais religinis kontekstas sustiprino šio vardo simbolinį ryšį su tikėjimu ir muzika. Vėlesnėse kultūrose reikšmė dažnai buvo suvokiama švelniau, labiau pabrėžiant dvasinį jautrumą.
