Cecilė yra moteriškas vardas, kurio pažodinė reikšmė siejama su aklumu arba silpnu regėjimu. Šis aiškinimas kyla iš lotyniško žodžio „caecus“, lietuviškai reiškiančio „aklas“.
Cecilė reikšmės pagrindas susijęs su senovės romėnų giminės vardu „Caecilius“. Vėliau ši reikšmė tapo ne tik fizinės būklės apibūdinimu. Religinėje tradicijoje ji dažnai aiškinama simboliškai, siejant aklumą su vidiniu regėjimu, tikėjimu ir gebėjimu matyti dvasinę prasmę.
Krikščioniškoje kultūroje šis vardas susijęs su šventąja Cecilija. Ji laikoma muzikos, giedojimo ir bažnytinės muzikos globėja. Dėl šio ryšio vardo reikšmė kai kur papildoma dvasinės klausos, harmonijos ir įkvėpimo simbolika.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir platesnė interpretacija. Aklumas čia suprantamas kaip atsiribojimas nuo išorinio triukšmo arba susitelkimas į vidinį pasaulį. Tai simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginė žodžio reikšmė.
Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas nevienodai. Lotyniškame kontekste pirmiausia veikė etimologinė reikšmė, o krikščioniškoje tradicijoje ją papildė šventosios Cecilijos kultūra. Todėl šiandien vardas gali reikšti ir seną lotynišką žodį, ir su muzika susijusį dvasinį simbolį.
